APIE MUZIEJŲ

 

MIKALOJAUS KONSTANTINO ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS

V. Putvinskio g. 55, LT-44248 Kaunas

Dailės muziejaus įkūrimo idėja kilo XX a. pradžioje, kartu su pirmųjų lietuvių dailės parodų pristatymais (1907 m.) ir Lietuvių dailės draugijos veikla.

1921 m. Steigiamasis Seimas priėmė M. K. Čiurlionio galerijos įstatymą. Pagal architekto
Vladimiro Dubeneckio parengtą projektą, prie Meno mokyklos pradėti statyti laikinieji M. K. Čiurlionio galerijos rūmai.
1925 m. dar nebaigtuose statyti rūmuose surengta jubiliejinė M. K. Čiurlionio darbų paroda.
1930 m., Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms pažymėti, nuspręsta statyti naują muziejų (architektai V. Dubeneckis, Karolis Reisonas, K. Kriščiukaitis).
1936 m. statybų darbai buvo baigti, ir laikinoji M. K. Čiurlionio galerija perorganizuota į Vytauto Didžiojo kultūros muziejų. Jo rinkinių pagrindą sudarė Čiurlionio galerijos, Kauno miesto muziejaus ir Valstybinio muziejaus turtai.
1944 m. muziejus pavadintas Kauno valstybiniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi.
1969 m. naujame centrinių rūmų priestate (architektas Feliksas Vitas) įrengta M. K. Čiurlionio kūrinių galerija.
1997 m. M. K. Čiurlionio dailės muziejui suteiktas nacionalinio muziejaus statusas.


MYKOLO ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA

Nepriklausomybės a. 12, LT-44311 Kaunas, Lietuva

Mykolo Žilinsko galerija yra didžiausias M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys, pastatytas 1989 metais pagal Eugenijaus Miliūno, Sauliaus Juškio ir Kęstučio Kisieliaus projektą. Čia eksponuojami užsienio dailės rinkiniai, kaupiami muziejuje nuo pat M. K. Čiurlionio dailės galerijos įkūrimo 1921 metais.

Didžioji senosios dailės pavyzdžių dalis į muziejų pateko iš Lietuvos dvaruose rinktų kolekcijų. XX a. meno kūriniai daugiausia buvo nupirkti ar padovanoti autorių po muziejuje vykusių užsienio dailės parodų. Senuosius muziejaus užsienio dailės rinkinius išsamiai papildo žymaus lietuvių kolekcininko ir meno mecenato Mykolo Žilinsko (19041992) dovanoti kūriniai.

1940 metais, sovietams okupavus Lietuvą, M. Žilinskas pasitraukė į Vakarus ir, apsigyvenęs Vakarų Berlyne, surinko gausią XVIXX a. dailės kūrinių kolekciją, kurios didžiąją dalį (1685 vienetų) padovanojo Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Pagerbiant išskirtinį M. Žilinsko įnašą į Lietuvos meno lobyną, galerija pavadinta jo vardu.

M. Žilinskas vienas žymiausių kolekcininkų XX a. Lietuvos kultūros istorijoje. Gimė  1904 m. Smalininkų kaime (Marijampolės apskr.).
1925–1932 m. studijavo istoriją Vytauto Didžiojo universitete. II-ojo pasaulinio karo metais tęsė studijas Berlyno ir Paryžiaus Sorbonos universitetuose.
1933 m. M. Žilinskas paskirtas Lietuvos valstybės Saugumo departamento spaudos skyriaus viršininku.
1936 m. tapo Ministrų kabineto Kanceliarijos direktoriumi.
1940 m. M. Žilinskas emigravo į Vakarus ir įsikūrė Vakarų Berlyne. Užsienyje surinktą didelę meno kūrinių kolekciją M. Žilinskas nusprendė padovanoti Lietuvai.

1971 m. gavę oficialius įpareigojimus, pas M. Žilinkską Vakarų Berlyne ėmė lankytis Kultūros ministerijos ir Lietuvos dailės muziejaus pareigūnai. Meno kūrinius kolekcininkas skyrė Valstybiniam M. K.Čiurlionio dailės muziejui, įsikūrusiam jo jaunystės mieste Kaune.
1974 m. į Kauną atgabenus pirmuosius eksponatus, M. K.Čiurlionio dailės muziejuje įsteigtas Mykolo Žilinsko kolekcijos skyrius (dabar sektorius), kuriame šiandien saugomi 1685 dovanotieji meno kūriniai, asmeninė M. Žilinsko biblioteka, memorialiniai daiktai ir archyvas.
Į viršų

KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA

K. Donelaičio g. 16, LT-44311 Kaunas, Lietuva

Galerija atidaryta 1979 m. (architektai Liucija Gedgaudienė, Jonas Navakas). Ji buvo skirta vieno žymiausių kolekcininkų – M. Žilinsko – Kauno miestui dovanotai kolekcijai. Tačiau  paaiškėjus, kad visi kolekcijos eksponatai šiame pastate netilps pradėta projektuoti naujus rūmus.

Dabar šioje galerijoje rengiamos lietuvių ir užsienio dailininkų parodos, eksponuojama šiuolaikinė Lietuvos dailė, pasaulio lietuvių dailė. Pristatoma prof. Algimanto Miškinio Kauno miestui dovanotos dailės ir ikonografijos kolekcija – Lietuvos dailės kūrinių rinkinys bei Rytų meno kolekcija. Įrengtas Jurgio Mačiūno Fluxus kabinetas, lankytojai gali susipažinti su Ay-O instaliacija „Juodoji skylė“ ir Takako Saito instaliacija „Mano mano Theatre“.
Į viršų

ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS

V. Putvinskio g. 64, LT-44211 Kaunas, Lietuva

Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus atidarytas 1966 m. kovo 22 d. jo name, pastatytame pagal žymaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą.

A. Žmuidzinavičius gimė 1876 m. Seirijuose, valstiečių šeimoje. Mokėsi parapijos pradinėje mokykloje, vėliau, 1890–1894 m., Veiverių mokytojų seminarijoje, kurią baigęs mokytojavo keliose Lenkijos pradžios mokyklose. 1898–1904 m. gyveno Varšuvoje, kur mokytojavo ir kartu lankė vakarinę J. Zolotariovo vadovaujamą piešimo mokyklą, mokėsi žymaus lenkų dailininko V. Gersono privačioje tapybos studijoje. 1905–1906 m. A. Žmuidzinavičius dailę studijavo Paryžiuje, Kolarosio ir Vitti akademijose. Aktyviai dalyvavo Lietuvių draugijos „Lituanija“ veikloje. 1906 m. atvyko į Vilnių. Kartu su Petru Rimša, M. K. Čiurlioniu ir kitais dailininkais 1907 m. Vilniuje surengė Pirmąją lietuvių dailės parodą, įkūrė Lietuvių dailės draugiją (LDD), kuriai ilgus metus vadovavo. Dalyvavo visose LDD surengtose parodose. 1908 m. tapybos studijas tęsė Miunchene. Tais pačiais metais, LDD siųstas, lankėsi JAV, kur lietuvių emigrantams skaitė paskaitas apie Lietuvos dailę, rinko aukas LDD ir lietuvių Tautos namams.

Dailininkas aktyviai dalyvavo įvairių visuomeninių organizacijų veikloje: buvo Šaulių sąjungos centro valdybos pirmininkas, susikūrus Aeroklubui, dirbo jo vadovybėje, nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo komitete, buvo Vytauto Didžiojo muziejaus komisijos narys. 1926–1940 m. dėstė piešimą Kauno meno mokykloje, 1941–1951 m. – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1947 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas.

Dailininkas paliko apie 2000 darbų, brandžiausi jų priklauso realistinei krypčiai. Jis tapė peizažus, portretus, temines kompozicijas. Taip pat dirbo ir grafikos srityje: apipavidalino nemažai knygų, dalyvavo pinigų, pašto ženklų, plakatų, vertybinių popierių konkursuose.

VELNIŲ MUZIEJUS

 V. Putvinskio 64, LT-44211 Kaunas, Lietuva

Vienas iš garsiausių Antano Žmuidzinavičiaus rinkinių – velnių kolekcija.

A. Žmuidzinavičiaus memorialinis muziejus įkurtas 1966 m., tačiau 1982 m. gausi ir nuolat auganti nelabųjų kariauna iš dailininko dirbtuvės perkelta į atskirą priestatą, kuris pavadintas Velnių muziejumi.

Vieninteliame pasaulyje Velnių muziejuje saugoma per 3 tūkstančius velniukų – vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių, suvenyrų, kaukių.
Į viršų

KERAMIKOS MUZIEJUS

Rotušės a. 15, LT-44279 Kaunas, Lietuva

XX a. septintajame dešimtmetyje viename iš turtingiausių Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Taikomosios dailės skyriuje, kuriame yra saugomi įvairių pasaulio tautų, įvairių amžių taikomosios dailės eksponatai, buvo sukaupta nemaža kolekcija Lietuvos profesionaliosios keramikos dailės kūrinių. Tuomet kilo idėja įkurti atskirą Keramikos muziejų.
 
1975 m. liepos 9 d. muziejui skirtos patalpos Kauno rotušės rūsiuose. Keramikos muziejus iškilmingai atidarytas 1978 m. sausio 18 d.
Bendras Keramikos muziejaus plotas 272,7 m.². Ekspozicijai skirtos trys salės ir vestibiulis. Vienoje iš salių nuolat vyksta keičiamos parodos.
Į viršų

ISTORINĖ LR PREZIDENTŪRA

Vilniaus g. 33, LT-44279  Kaunas, Lietuva
 
Šis pastatas pradėtas statyti 1846 m. 1876 m. Rusijos caro administracija nusipirko jį nuolatinei gubernatoriaus rezidencijai. 1876 m. pagal architekto Edmundo von Mikwitzo projektą pastatas buvo kapitaliai suremontuotas. 1888 m., laukiant caro vizito, jis vėl buvo remontuojamas.
1915 m. rūmuose buvo apsistojęs Vokietijos kaizeris Vilhelmas II.

1918 m. vasario 16-ąją paskelbus Lietuvos nepriklausomybę ir vėliau Kaunui tapus laikinąja Lietuvos Respublikos sostine, 1919 m. rugsėjo 1 d. į pastatą įsikėlė Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jo kanceliarija.

Šiuose rūmuose rezidavo LR prezidentai:
Antanas Smetona (18741944)
1919 04 04–1920 06 19
1926 12 171940 06 15
Aleksandras Stulginskis(18851969)
1922 12 211926 06 07
Kazys Grinius (18661950)
1926 06 08–1926 12 17

Po okupacijos 1941 04 03 buvusių Prezidentūros rūmų turtas perduotas Kauno valstybiniam kultūros muziejui. 1955 m., rūmuose įkurdinti Mokytojų namai.

Atkūrus Nepriklausomybę pastatas 1990 m. perduotas Vytauto Didžiojo karo muziejui.
2003 02 16 Prezidentas Valdas Adamkus iškilmingai atidarė po restauracijos sutvarkytus rūmus. Nuo 2004 06 25 rūmai buvo LR Prezidentūros kanceliarijos žinioje.

2005 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai Kaune buvo perduoti Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Tokio sprendimo tikslas – sudaryti geresnes sąlygas tinkamai atspindėti šalies valstybingumo istoriją ir efektyviai įvairiomis priemonėmis bei formomis vykdyti kultūrinę, visuomeninę, šviečiamąją misiją, atskleidžiant ir interpretuojant Lietuvos Respublikos istoriją, rodant deramą dėmesį valstybės kūrėjams, sudarant sąlygas reikštis pilietinės visuomenės iniciatyvoms.

Šioje erdvėje numatyta sukurti unikalią savo turiniu Lietuvos valstybingumo memorialinę edukacinę instituciją, derinančią savo veikloje muziejaus, pilietinės visuomenės saviraiškos bei edukacijos centro funkcijas. Taip pat atlikti muziejinę funkciją, atitinkamai pristatant istorinį pastatą, jo aplinką ir memorialines erdves pastato viduje, bei vykdant intensyvią parodinę veiklą, supažindinančią visuomenę su Lietuvos Respublikos relikvijomis, kitokia istorine medžiaga ar meno kūriniais, atspindinčiais valstybingumo raidą, įprasminančiais svarbiausius jos etapus, valstybės kūrėjus.
Ši institucija turi atskirą tarybą, į kurią savo atstovus deleguoja Prezidentas, Kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybė, VDU, Lietuvos istorijos institutas ir Lietuvos muziejų asociacija. Pastatas taip pat  naudojamas valstybės ir miesto reprezentacinėms reikmėms, pabrėžiant išskirtinę Pirmosios Respublikos memorialinių simbolių reikšmę dabartinės modernios valstybės kontekste.
Į viršų

A ir P. Galaunių namai

Vydūno al. 2, LT-50295 Kaunas, Lietuva
 
Namai priklausė Lietuvos menui ir kultūrai nusipelniusių žmonių Adelės Nezabitauskaitės – Galaunienės (1895–1962) ir Pauliaus Galaunės (1890–988) šeimai. Jų lėšomis ir rūpesčiu namas pastatytas 1932 m. pagal arch. Arno Funko (1898–1957) projektą.

1940 m. okupavus Lietuvą Sovietų Sąjungai, pastatas nacionalizuotas ir priklausė įvairioms žinyboms bei įstaigoms, jame buvo įsikūrusios kelios gyventojų šeimos.
Jau po P. Galaunės mirties, Lietuvai atgavus nepriklausomybę namas grąžintas teisėtoms įpėdinėms: antrajai žmonai Kazimierai Galaunienei bei A. ir P. Galaunių dukrai Daliai Kaupienei-Augūnienei, gyvenančiai JAV. Jos 1992 m. namo I , II aukštus ir mansardą bei 1586 m² žemės sklypą dovanojo M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Tai padaryta siekiant išsaugoti turtingą A. ir P. Galaunių kultūrinį palikimą – biblioteką, grafikos, ekslibrių, nuotraukų, rankraščių rinkinius kaip atskirą, nedalomą vienetą, kuris būtų naudojamas tolesniam Lietuvos kultūros ugdymui, mokslo tiriamajam darbui. Šį projektą rėmė iškilūs Lietuvos meno bei kultūros žmonės, 1994 m. įsteigta Visuomeninė Galaunių namų globos taryba.
Namai atidaryti 1996 m. gruodžio 14 d. Ta proga norėta pagerbti ir šiame name septynerius metus su šeima gyvenusio Nepriklausomybės akto signataro, diplomato, tragiškos lemties Kazio Bizausko (1893–1941) atminimą.

Į viršų

L. TRUIKIO IR M. RAKAUSKAITĖS MEMORIALINIS MUZIEJUS

Fryko g. 14, LT-44229 Kaunas, Lietuva

Namas statytas 3–4 dešimtmetyje, arch. Edmundas Frykas.  Memorialinis muziejus atidarytas 1994 m. spalio 10 d. bute-dirbtuvėje, kur nuo Antrojo pasaulinio karo iki mirties gyveno ir kūrė dailininkas Liudas Truikys bei operos solistė Marijona Rakauskaitė.

Liudas Truikys geriausiai žinomas kaip scenografas. Menininką jau tarpukariu išgarsino Kauno Valstybės teatrui kurti scenovaizdžiai. Pripažinimo L. Truikys sulaukė ir 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje, kur gavo diplomą už Antano Račiūno operos „Trys talismanai“ scenografiją. Brandžiausi L. Truikio scenografiniai projektai sukurti 69-ajame XX a. dešimtmetyje Kauno Muzikiniame bei Lietuvos Operos ir baleto teatruose (dekoracijos operoms „Don Karlas“ (1959 m. ir 1978 m.), „Traviata“ (1966 m.), „Aida“ (1975 m.), „Otelas“ (19811983m.), „Madam Baterflai“ (1986 m.). Scenovaizdžiuose atsispindi novatoriška vaizduojamosios dailės formų ir muzikos sintezės samprata.
L. Truikys taip pat nutapė paveikslų, nuliejo akvarelių, dekoravo bažnyčių interjerų, apipavidalino knygų, sukūrė plakatų.

Marijona Rakauskaitė (18921975) gimė Čikagoje (JAV), išeivių iš Lietuvos šeimoje. Muzikinį išsilavinimą įgijo San Fransio (Viskonsino valst.) akademijoje, Čikagos muzikos mokykloje. 1915 m. su Stasiu Šimkumi koncertavo JAV lietuvių kolonijose. 1918 m. Čikagoje baigė V. Šekspyro dramos studiją.
1923 m. M. Rakauskaitė persikėlė gyventi į Kauną. 19231944 m. Kauno Valstybės, 19441948 m. Lietuvos Operos ir baleto teatro solistė. Sukūrė apie 30 vaidmenų: Gražina (J. Karnavičiaus „Gražina“), Aida, Amelija, Leonora (Dž. Verdžio „Aida“, „Kaukių balius“, „Trubadūras“), Karmen (Dž. Bize „Karmen“), Toska, Čio Čio San (Dž. Pučinio „Toska”, „Madam Baterflai“). Lietuvos nusipelniusi artistė (1945 m.).
Į viršų

J. ZIKARO MEMORIALINIS MUZIEJUS

Zikaro g. 3, LT-44261 Kaunas, Lietuva

Muziejus atidarytas 2001 m. lapkričio 18 d. skulptoriaus Juozo Zikaro 120-ųjų metinių proga. Atidaryme dalyvavo iš JAV atvykusi (dabar jau mirusi) J. Zikaro marti Aldona Zikarienė.

Šiame name, statytame paties J. Zikaro, nuo 1933 m. gyveno visa skulptoriaus šeima: J. Zikaras, jo žmona Anelė Tūbelytė-Zikarienė ir 4 jų vaikai: Vaidutis Zikaras, Teisutis Zikaras, Vainutis Zikaras bei Alytė Zikaraitė. Juozas Zikaras šiuose namuose gyveno iki savo mirties 1944 m. Po jo mirties name liko gyventi skulptoriaus žmona ir duktė (sūnūs karo metu pasitraukė į JAV bei Australiją).

1959 m. A. Zikaraitė pirmame namo aukšte, tėvo dirbtuvėje, įrengė nedidelį, pusiau slaptą muziejų, skirtą J. Zikaro darbams. Testamentu visą namą bei jame esančius tėvo darbus A. Zikaraitė palieka M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Po jos 1998 m. ir jos vyro 2000 m. mirties muziejus šiame name įruošia ekspoziciją. 

Pagrindinę kolekcijos dalį sudaro:
J. Zikaro kūryba – apie 180 vnt. (skulptūra, piešiniai, grafika, tapyba)
Memorialiniai daiktai – apie 260 vnt. iš J. Zikaro kolekcijos
Archyvas – apie 1200 vnt.
Biblioteka – apie 280 vnt.
Taip pat yra pagalbinis fondas.
Į viršų

V. K. JONYNO GALERIJA

M. K. Čiurlionio g. 41, LT-66164 Druskininkai, Lietuva

Galerija pastatyta 1989 m. (architektas Algimantas Kančas). 1993 m. lapkričio 4 d. V.K. Jonyno galerija atvėrė duris.
Išskirtinio talento grafiko, tapytojo, skulptoriaus, vitražisto Vytauto Kazimiero Jonyno (19071997) galerijoje eksponuojama per šimtą darbų, sukurtų 19311982 m. 

Vytautas Kazimieras Jonynas gimė 1907 m. kovo 16 d. Alytaus apskrityje. Vidurinį išsilavinimą įgijo Kudirkos Naumiesčio ir Kauno gimnazijose, 1923–1929 m. mokėsi Lietuvos meno mokykloje Kaune. 1931 m. išvyko į Paryžių tęsti studijų. Baigęs dvi aukštąsias mokyklas (vienoje įgyja medžio raižinių ir knygos meno specialybę, kitoje – medžio skulptūros ir baldų konstravimo) ir surengęs personalinę parodą, 1935 m. sugrįžta į Kauną, dalyvauja jaunųjų dailininkų grupės „Ars“ veikloje, dėsto Kauno meno mokykloje, vėliau – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto direktorius. 1944 m. dailininkas pasitraukia į Vokietiją. 1946 m. geram pažįstamam R. Šmitleinui padedant, V. K. Jonynas įkuria Freiburgo meno mokyklą. 1951 m. V. K. Jonynas išvyko į Jungtines Valstijas. Dėstė, įkūrė Vitražo studiją. Iki pat mirties (1997) dailininkas galerijoje praleisdavo vasaras, bendraudavo su lankytojais, komentuodavo savo kūrybą.
Į viršų

M. K. ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS

M. K. Čiurlionio g. 35, LT-66164 Druskininkai, Lietuva

1878 m. Konstantinas Čiurlionis su žmona Adele ir pirmagimiu Mikalojumi Konstantinu kėlėsi gyventi į Druskininkus, nes K.Čiurlionis buvo pakviestas dirbti vargonininku miestelio mažoje bažnytėlėje.
Pradžioje jis išsinuomojo mažą namelį ant ežero kranto, bet padidėjus šeimai, Konstantinas, pasiskolinęs pinigų, įsigijo du namelius, stovėjusius šalia vienas kito. Pirmasis jų stovėjo prie kelio ir buvo skirtas vasarotojams (tai padėjo grąžinti skolą), o antrajame apsigyveno šeima.
M. K. Čiurlionio seserų Valerijos Karužienės ir Jadvygos Čiurlionytės rūpesčiu buvo įgyvendintas sumanymas išsaugoti sodybą – 1963 m. birželio 16 d. atidarytas M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus.

Pirmoji ekspozicija buvo parengta namelyje prie kelio, vėliau lankytojams atvėrė duris ir antrasis namelis. Pagal M. K. Čiurlionio seserų atsiminimus buvo atkurtas autentiškas namelių interjeras, panašiai kaip ir XIX a. pabaigoje buvo sutvarkyta sodybos aplinka.

1975 m. pastatytas pagalbinis muziejaus pastatas, kuriame lankytojai supažindinami su M. K. Čiurlionio biografija, rengiami koncertai, susitikimai.
Nepriklausomybės laikais muziejaus rėmėjų dėka renovavus šalia geltonojo namelio esantį pastatą, ekspozicija išsiplėtė. 
 
Muziejuje galima įsigyti M. K. Čiurlionio kūrinių, reprodukcijų, natų, muzikos įrašų, knygų, meno albumų, parodų katalogų, suvenyrų.
Prie muziejaus yra  automobilių stovėjimo aikštelė.
Į viršų