Biblioteka

M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS

V. Putvinskio g. 55, LT-44248, Kaunas, Lietuva

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus biblioteka, įsteigta 1921 metais, yra viena seniausių Kaune.  Šiuo metu joje sukaupta per 45 tūkst. dokumentų meno istorijos, teorijos, estetikos, liaudies dailės, vaizduojamojo bei taikomojo dekoratyvinio meno, architektūros, paminklų apsaugos ir restauravimo, dizaino, meninės fotografijos, lituanistikos ir kt. klausimais. Sukomplektuota senųjų Lietuvos meno, itin retų (16-18 a.) užsienio leidinių kolekcija. Didelę dalį sudaro parodų katalogai, enciklopedijos, žinynai, bibliografiniai, informaciniai leidiniai, įvairių pasaulio šalių parodų bei aukcionų ( Sotheby`s, Christie`s ir etc.) katalogai, meno žurnalai, tęstiniai leidiniai, kuriuos daugiausia dovanoja kaimyninių šalių muziejų bei kultūros įstaigų vadovai (Jozefas Grabskis  IRSA tarptautinio dailėtyros instituto Krokuvoje direktorius, Mara Lace – Latvijos nacionalinio dailės muziejaus direktorė, Daiga Upeniece – Rygos Biržos muziejaus vadovė ir kt.). Biblioteka bendradarbiauja su Kauno apskrities viešąja biblioteka, Kauno technologijos universiteto biblioteka, Panevėžio G.Petkevičaitės-Bitės biblioteka ir su kitomis Lietuvos bei užsienio muziejų (Varšuvos, Krokuvos, Gento, Goteborgo, Oslo, Talino, Sankt-Peterburgo, Maskvos ir kt.) bibliotekomis. Keičiasi leidiniais.

 Bibliotekoje saugomas ir žymių Lietuvos bei išeivijos dailininkų palikimas – asmeninės bibliotekos: skulptoriaus Petro Rimšos, dailininko Jono Šileikos, pedagogės, muziejininkės Ievos Andriulytės-Aleksienės , dailininko tapytojo, ilgamečio muziejaus direktoriaus Petro Stausko, skulptorės Jadvygos Klemkienės bei grafiko Vytauto Klemkos, keramiko Vaclovo Miknevičiaus, kolekcininko Aleksandro M. Račkaus, tarpukario Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Spaudos departamento vadovės Magdalenos Avietėnaitės, XXVII Knygos mėgėjų draugijos; išskirtinis kolekcininko, bibliofilo, politiko, visuomenės veikėjo, poligloto Vlado Daumanto (1885–1977) rinkinys. Tai 311 vnt. įvairiomis kalbomis parašytų leidinių. Jame galime rasti rankraščių, vieną inkunabulą (1484 m.), penkiolika XVI a., aštuonias XVII a., šešiasdešimt šešias XVIII a. knygas. Didžiausia vertybė yra Jono Bretkūno „Postilė“ (1591 m.) (Iš įvairių šaltinių žinoma, kad Postilė buvo pirkta Šveicarijoje, Lozanos antikvariate , ir apie 1923-iuosius parsivežta į Lietuvą). V. Daumantas priklausė XXVII knygos mėgėjų draugijai, sukaupė didžiulę, vertingą retų ir senų knygų kolekciją, 1944 m., traukdamasis į Vakarus, V. Daumantas pats dalį savo kolekcijos paliko Vytauto Didžiojo kultūros muziejui laikinai apsaugai, kuri 1949–1950 m. perėjo M.K.Čiurlionio muziejaus nuosavybėn.

 Unikalią vertę turi knygos su įžymių XIXXX a. žmonių autografais, dedikacijomis, knygos nuosavybės ženklais, ypatingu įrišimu ir pan. Bibliotekai dovanoja knygas patys dailininkai arba dailininkui mirus, jų šeimos nariai. Šviesios atminties išeivijos dailininkė Magdalena Birutė Stankūnas yra skyrusi muziejui lėšų , už kurias nupirkta ir perkama didelė dalis pasaulio meno istorijos leidinių. Nemažai įsigyjama mainais iš įvairių pasaulio muziejų, bet daugiausia gaunama dovanų.

Muziejaus padaliniuose saugomos dailininkų memorialinės bibliotekos: itin unikali Adelės ir Pauliaus Galaunių namų biblioteka, A. Žmuidzinavičiaus biblioteka, M. Žilinsko, L. Truikio, J. Zikaro asmeninės bibliotekos. M. K. Čiurlionio informaciniame centre bei Druskininkų memorialiniame muziejuje saugomi su M. K. Čiurlioniu ir jo kūryba susiję leidiniai. 2005 m., Lietuvos Istorinei Prezidentūrai tapus M. K. Čiurlionio muziejaus padaliniu, jame pradėta formuoti pagalbinė biblioteka, kurioje galima rasti studijų apie tarpukario Lietuvą ir to meto leistas istorinės literatūros bei mokslo knygas, meno leidinių, atspindinčių Laikinosios sostinės gyvenimą, Lietuvos istoriją bei nūdieną (per 2800 vnt.).

Nors tai daugiau mokslinė biblioteka, kurios fondai buvo komplektuojami atsižvelgiant į dailės muziejaus mokslinio-tiriamojo darbo poreikius, tačiau ilgainiui kiek kito bibliotekos funkcionavimo užduotys, pradėta atsižvelgti į akademinės bendruomenės (dailės, kultūros baruose triūsiančių žmonių ) interesus, imta kaupti platesnio spektro literatūrą, kuria neretai naudojasi mokslininkai, tyrinėtojai, studentai, kolekcininkai ir t.t.