Įvykių kalendorius:

Kalendorius

<< BALANDIS 2017 >>
P A T K P S S
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
Ieškoti

Paroda „Prioritetų pasjansas: Valstybės ir Tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.)“

Data: 1 LIEPA 2016 16:30 - 01 VASARIS 2018 00:00

 

Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune

 

Artėjant valstybės šimtmečiui, kviečiame visus pažvelgti į tarpukario šventes ir iš jų vieniems pasimokyti dalyvavimo kultūros, o kitiems – kaip suvienyti žmones bendrai idėjai.

Dar lietuvių tautinio atgimimo laikotarpiu inteligentija suvokė, kad valstybę sudaro ne tik teritorija ir valdžios institucijos, bet ir bendri piliečių kultūriniai, socialiniai bei politiniai įsipareigojimai. Modernia tautine valstybe tapusi Lietuvos Respublika buvo neįsivaizduojama be piliečių pagarbos istorijai ir kultūrai. Pagarbai ugdyti pasitelktos valstybinės šventės bei patriotinės akcijos. Suteikdami prioritetus tam tikriems tautai reikšmingiems įvykiams ir sukaktims, valstybės elito atstovai tarsi pasjansą dėliojo minėtinas dienas valstybinių švenčių kalendoriuje. Politinio pasjanso žaidėjams į talką atėjo ir filosofai: jie akcentavo, jog patriotizmas yra glaudžiai susijęs su emocijomis, kurias kaip jausminį Tėvynės ir Tautos pajautimą paaštrinti gali padėti patriotinis tautinis auklėjimas ir tautinės šventės. Abiem šiais poliais rūpintis pirmiausia turinti valstybė.

Valstybės ir tautos šventės pasitarnavo tautinės propagandos sklaidai. Per šventes atidengti paminklai, atidarytos įstaigos, pasakytos kalbos padėjo valdantiesiems kurti pageidaujamas kultūrinės ir istorinės atminties interpretacijas. Šventės buvo dėliojamos atsižvelgiant į vidaus ir tarptautinę padėtį, politines ir ideologines valdančiojo elito pažiūras, didžiausius valstybės laimėjimus ir siekius. Šia paroda siekiama atskleisti tarpukariu šventėmis dėliotų valstybės ir valdančiųjų asmenų prioritetus bei paaiškinti šios dėlionės motyvus ir įgyvendinimo būdus.

Pirmojoje salėje pristatomas tarpukario valstybės švenčių ir poilsio dienų kalendorius bei jo kaita. Pagrindinė valstybinė metų šventė buvo viena, tačiau jos data keitėsi (vasario 16-oji, gegužės 15-oji, rugsėjo 8-oji). Šioje salėje sužinosite kalendoriuje įrašytų švenčių ritualus ir kaip jie kito. Šventinių kortų kaladę papildė valstybinės reikšmės minėjimai, rengti sausio 15-ąją – Klaipėdos krašto sukilimui ir prijungimui prie Didžiosios Lietuvos atminti bei spalio 9-ąją – Vilniaus gedulo dieną. Šios dvi datos nebuvo įtrauktos į švenčių ir poilsio dienų sąrašą, tačiau tapo kertiniais tautinės ideologijos akmenimis – apie tai lankytojams papasakos antrosios salės ekspozicija. Dėl XX a. 4 deš. pradžioje sustiprėjusio autoritarinio valdymo 1934 m. rugsėjį buvo ypač pompastiškai paminėtas Prezidento Antano Smetonos 60-metis – jubiliejaus renginiai pristatomi trečiojoje parodos salėje. Nuo 4 deš. pagrindinės valstybinės metinės šventės energija buvo sukoncentruota į Vytauto Didžiojo karūnavimo dieną – rugsėjo 8-ąją. Visus 1930-uosius sėkmingai švęstų jubiliejinių Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių renginių istoriją lankytojai išvys ketvirtojoje parodos salėje. Taip pat sužinos, kaip surinkti milijoną litų, ir galės išbandyti jėgas sudalyvaudami žaidime – kartu su Vytautu Didžiuoju pakeliauti per Lietuvą.

Rengėjai tikisi, kad ši paroda padės suvokti, jog šventėse reikia ne tik dalyvauti, bet ir prisidėti jas rengiant savo mieste, bendruomenėje ar su bendraminčiais. Gal pavadinimas „valstybinė šventė“ sukuria tam tikrą barjerą ir valdiško reguliavimo pojūtį, tačiau nuotraukose ir videofilmuose užfiksuotos dalyvių emocijos leidžia teigti, jog net ir oficialūs minėjimai vienija žmones, padeda atsiskleisti kūrybiškumui, skatina domėtis šalies istorija, suprasti ją ir didžiuotis savo Tėvyne.

Parodos rengėjai

Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Parodos partneriai

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Vytauto Didžiojo karo muziejus

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Parodos bičiuliai

Šiaulių „Aušros“ muziejus

Kauno apskrities archyvas

Lietuvos jūrų muziejus

Kupiškio etnografijos muziejus

Raseinių krašto istorijos muziejus

Geranoriškai pasidalino asmeniniais archyvais

Romualdas Beniušis

Kęstutis Demereckis

Stanislovas Sajauskas

Antanas Skaisgiris

Virginija Skučaitė

Audronė Vaitkutė

Romas Vilkelis

Parodą iš dalies finansuoja

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Lietuvos kultūros taryba

 

Paroda veiks: 2016 07 01–2018 02 01