Įvykių kalendorius:

Kalendorius

<< LAPKRITIS 2018 >>
P A T K P S S
  1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  
Ieškoti

„Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“

Data: 17 SPALIO 2017 14:00 - 03 GRUODIS 2018 00:00

 

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune


Laikinai išmontuoti šv. Jono ir šv. Morkaus evangelistų vitražai. Jie iki žiemos sugrįžta į restauratorių rankas dėl tęsiamų šv. Luko ir šv. Mato evangelistų vitražų restauravimo darbų.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatomi daugiau kaip pusę amžiaus iš visuomenės akiračio išnykę vieni vertingiausių ir seniausių vitražų Lietuvoje. Vienas jų – XIX a. pab. garsiųjų „Geyling“ vitražo dirbtuvių Vienoje sukurtas kūrinys „Nukryžiuotasis su angelais“ – iki šiol žinotas tik iš kelių nespalvotų fotografijų. Aukšto meninio lygio vitražas į Lietuvą atkeliavo iš Imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos Sankt Peterburge koplyčios kartu su 4 evangelistų vitražais, kuriuos 1934 m. įsigijo Kauno Švč. Sakramento (Dievo Kūno) bažnyčia. Sovietmečiu, prieš bažnyčioje įrengiant kino teatrą „Santaka“, vitražai buvo išmontuoti, supakuoti ir nuo to laiko saugoti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Išsaugoti Nukryžiuotojo ir 3 evangelistų vitražai (šv. Jono, šv. Morkaus ir šv. Luko) sugrąžinti Kauno Švč. Sakramento bažnyčiai 2017 metais. Deja, iki šiol nežinoma, kur buvo paslėpti kiti du vitražai, ar dar išliko šv. Mato evangelisto vitražas ir S. Ušinsko sukurtas vitražas su monstrancija.

Parodos akcentas 2016–2017 m. aukščiausios kategorijos restauratoriaus Daugio Bumbulio ir Dalios Mulevičienės restauruotas Nukryžiuotojo vitražas, kuriame išliko daug autentiškų „Geyling“ vitražo dirbtuvių sukurtų detalių, matomi ir S. Ušinsko tarpukariu restauruoti fragmentai. Vėliau paroda pasipildė dar dviem vertingais šv. Jono ir šv. Morkaus evangelistų vitražais, restauruotais 2017 m. (D. Bumbulis, D. Mulevičienė). Šie vitražai gali būti sukurti kitų Vienos dirbtuvių.

  

XIX a. pab. – XX a. pr. austrų meistrų dirbtuvėse pagamintiems vitražams kontekstą parodoje kuria vertingi XV a. pab. – XX a. I p. sakralinio meno ir liaudiškojo baroko kūriniai, dalis jų taip pat papildo Kristaus aukos ant kryžiaus slėpinio ikonografiją. Įstabios gotikinės Madonos – tai brangūs pavyzdžiai tarp itin retai išlikusių dailės kūrinių iš seniausio krikščioniškojo meno laikotarpio Lietuvoje, kurie mena ir išskirtinę pagarbą Dievo Motinai. Svariai parodą papildo pasimokiusių ir liaudies meistrų darbai, greta jų įsipina kryždirbystės tradicijos linija su vieno ryškiausių jos atstovo Vinco Svirskio kūriniais.

Projektas „Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“ dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.

 

Paroda veiks: 2017 10 17–2018 12 03