Įvykių kalendorius:

Kalendorius

<< GRUODIS 2018 >>
P A T K P S S
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  
Ieškoti

Šiuolaikinio Vokietijos meno paroda „FUTURE PERFECT“

Data: 28 VASARIS 2018 00:00 - 01 BALANDIS 2018 00:00

 

Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune,

 

 

vasario 28 d., trečiadienį, 17 val.

įvyks šiuolaikinio Vokietijos meno parodos „FUTURE PERFECT“ atidarymas.

Ši paroda eksponuojama ir M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12), tad kitą parodos dalį kviečiame apžiūrėti nuo kovo 1 d. 

Parodoje „FUTURE PERFECT“ surinkti šešiolikos menininkų filmai, fotografijos, skulptūros, objektai, tapybos darbai ir koliažai, skirti įsivaizduojamai ateičiai. Parodos pavadinimas sietinas su veiksmažodžio laiko forma, reiškiančia užbaigtą veiksmą ateityje: kažkas bus atsitikę. Todėl paroda kelia klausimą iš šios perspektyvos: jei ateitis gali būti suprantama kaip praeities pabaiga, kaip tuomet mes dar apskritai galime pranašauti, samprotauti ir išeiti iš įprastų mąstymo paradigmų?

Galimybė apmąstyti ateitį, teikti sumanymus, kelti lūkesčius ir būgštavimus ir jais pagrįsti savo veiksmus sutvirtina visuomenę. Tačiau šiandien ateitis vis dažniau pristatoma kaip kritinio mąstymo koncepcija. Nors skaitmeninės technologijos vis spartėja ir didėja mobilumas, mums sunku numatyti net artimą ateitį ir, atrodo, neįmanoma kalbėtis apie ateitį vartojant kategoriškus teiginius. Pavyzdžiui, griuvus Berlyno sienai ir nustojus mąstyti šaltojo karo kategorijomis, buvo ne tik paskatinta ekonomikos globalizacija, bet ir atsisakyta daugelio Europos iliuzijų bei mąstymo paradigmų.

Parodoje apmąstomi ateities pažadai. Ar mes dar galime susikalbėti būsimojo atliktinio laiko kategorijomis? Kaip savo požiūrį į šias kategorijas išreiškia menininkai, pasirinkdami atitinkamas medžiagas, formą, naratyvą ir vaizdinius? Kaip jie iš naujo pristato praeitį? Kurioje vietoje jie mato galimybę veikti?

Nairy Baghramian (g. 1971 m. Isfahane, Irane) nuo 1985 m. gyvena Berlyne. Savo skulptūrose, fotografijose ir erdvinėse instaliacijose ji atspindi modernizmo formas ir nagrinėja istorines, socialines, politines bei estetines temas.

Kerstin Brätsch (g. 1979 m. Hamburge) ir Adele Röder (g. 1980 m. Drezdene) gyvena Niujorke. 2007 m. jos sukūrė grupę DAS INSTITUT, kurioje kartu dirba. Tai neformali grupė, kurioje menininkės išeina už subjektyvumo ribų ir naudoja metodą, padedantį į vieną visumą sutraukti menines priemones, subjektą ir objektą.

Mariana Castillo Deball (g. 1975 m. Meksike) gyvena Berlyne. Savo darbuose ji tyrinėja veiklos ir atminties erdves, kuria sąsajas tarp matematikos ir filosofijos, archeologijos ir kolonijų istorijos.

Cyprienas Gaillardas (g. 1980 m. Paryžiuje) gyvena Berlyne ir Niujorke. Pagrindinės jo darbų temos yra griuvėsiai ir atstatymas, architektūra, susipriešinimas su urbanizuota erdve ir anachronizmai, kuriuos mūsų aplinkoje įtvirtina architektūra ir kraštovaizdžio planavimas. Jis kvestionuoja prieštaringą viešųjų erdvių, socialinių ritualų pobūdį, taip pat civilizacijos sampratą bei jos utopijas.

Dani Galis (g. 1975 m. Jeruzalėje) gyvena Berlyne. Jo darbuose, kuriuose analizuojama žiniasklaida, jis tikrina istorinių dokumentų, kuriuos jis subtiliai pakeičia ir rekonstruoja, istorinę reikšmę. Didžiausią dėmesį menininkas skiria kalbėjimui kaip išraiškos meno formai.

Annette Kelm (g. 1975 m. Štutgarte) gyvena Berlyne. Jos konceptualios fotografijos atspindi klasikinius meno žanrus, kaip antai natiurmortą, portretą, objekto, peizažo ir architektūros fotografiją. Nuotraukų motyvai susiejami su įvairialypėmis kultūrinėmis nuorodomis. 

Jutta Koether (g. 1958 m. Kelne) gyvena Berlyne ir Niujorke. Jos darbuose, apimančiuose platų spektrą nuo tapybos, performanso, filmų ir muzikos iki publicistikos, nagrinėjama vizualinė kūryba popkultūros kontekste, juose dominuoja feminizmo ir lyčių politikos klausimai.

Arminas Linkė (g. 1966 m.) gyvena Milane ir Berlyne. Jo veiklos sritys: filmai ir fotografija. Menininkas derina šias meno formas, siekdamas panaikinti ribas tarp fikcijos ir tikrovės. Jis kaupia nuolat augantį žmogaus veiklos ir įvairių natūralių bei dirbtinių kraštovaizdžių archyvą.

Antje Majewski (g. 1968 m. Marle) gyvena Berlyne. Savo darbuose ji naudoja tapybą, vaizdo medžiagą ir performansus, dažnai dirba su kitais menininkais. Lietuvoje bendradarbiauja su Laima Kreivyte. Jos darbai pagrįsti antropologiniais klausimais, susietais su konkrečiais kultūros ir istorijos įvykiais.

Henrikas Olesenas (g. 1967 m. Esbjerge, Danija) gyvena Berlyne. Savo darbuose jis analizuoja galios struktūras ir žinių sistemas, kurios padeda kurti visuomenės normas, atsirasti atskirčiai ir kriminalizavimui.

Yorgos Sapountzis (g. 1976 m. Atėnuose) gyvena Berlyne. Jo performansai, vaizdo medžiaga ir instaliacijos pasižymi laikinumu, greičiu ir nestabilumu. Pasinaudodamas viešojoje erdvėje esančiais paminklais jis nagrinėja kolektyvinį požiūrį į istorines relikvijas ir pavienio individo galimybes veikti visuomenėje.

Nora Schultz (g. 1975 m. Frankfurte prie Maino) gyvena Berlyne. Savo instaliacijose ir performansuose ji, be kita ko, aiškinasi kalbos atsiradimą. Ji atskleidžia skulptūrų kūrimo procesą ir šitaip bando integruoti etnologija, psichoanalize bei kasdienybės sociologija pagrįstą išorinį naratyvą.

Nasanas Turas (g. 1974 m. Ofenbache) gyvena Berlyne. Savo kūriniuose, pasižyminčiuose tiek humoristiniu, tiek maištauti skatinančiu poveikiu, jis atspindi meno kūrinių ir recipientų santykį viešojoje erdvėje. Jo darbai, susiejantys meną ir realybę, dažnai skatina žiūrovus aktyviai dalyvauti kūrybos procese.

Danh‘as Vo (g. 1975 m. Vietname). Savo grafikos kūriniuose, skulptūrose ir instaliacijose jis įprastus daiktus traktuoja kaip prasminius vienetus, padedančius atskleisti sudėtingus asmeninės istorijos, politinių sistemų ir interesų ryšius.

Clemensas von Wedemeyeris (g. 1974 m. Getingene) gyvena Berlyne. Savo darbuose jis naudojasi kinematografinėmis fikcijomis, taip siekdamas priversti suabejoti istorinio naratyvo ir visuomenės normų nuoseklumu. Jo filmuose dažnai parodoma, kaip jie buvo sukurti, taip atskleidžiant jų gamybos mechanizmų ir užkulisių paslaptis.


Šiai parodai
Verlag für moderne Kunst išleido dvikalbį katalogą (vokiečių ir anglų kalbomis).

Parodos kuratoriai: Angelika Stepken, Philipp Ziegler

Parodos rengėjai: ifa (Užsienio ryšių institutas), Goethe institutas

Parodos veiks: 2018 02 28 – 2018 04 01