NAUJAI ĮGYTI EKSPONATAI

2015

2015 m.vykdant Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamą „Muziejinių vertybių įsigijimo projektą“, į muziejų įgyti šie eksponatai:

Plakatų ir afišų kolekcija
Kolekcijos pagrindą sudaro dešimt retų XX a. 2–6 deš. politinės, kultūrinės ir reklaminės krypties plakatų bei afišų. Ankstyviausi dokumentai datuojami 1916 m. ir atspindi Lietuvos visuomenės gyvenimo realijas Pirmojo pasaulinio karo metu. Politinių dokumentų srityje išskiriami du pranešimai Lietuvos gyventojams dėl prezidento Antano Smetonos 60-čio minėjimo. Išskirtinas Sporto dienos, skirtos I Pasaulio lietuvių kongreso progai, plakatas, sukurtas 1935 m. Plakatas ne tik skelbia apie reikšmingą tarptautinį renginį Kaune, kuriame dalyvavo Amerikos, Latvijos ir Lietuvos sportininkai, bet turi ir meninę vertę

K. Petrikaitės-Tulienės, (1906, Maskva – 1999, Kaunas), Kauno meno mokyklos auklėtinės, kortų projektai.

Kortos atliktos realistine maniera. Išskirtinė jų savybė yra ta, kad pavaizduotoms figūroms (damoms, valetams, karaliams) suteikti nacionaliniai bruožai: damos ir valetai (arba mergelės ir berniukai) nupiešti dėvintys lietuvių tautinius drabužius, o karaliai pavaizduoti kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai.   Tai atspindi dar nuo tarpukario Lietuvoje populiarią tendenciją žaidimo kortų figūroms suteikti nacionalinių ypatybių.


 

 

 

 

 Į Vaizduojamosios dailės skyrių įgytas labai ankstyvas Jono Janulio (1888–1973) darbas  „Kapinės Stavropolyje“. 1916




MUZIEJUI DOVANOTI KŪRINIAI


Aldona Gustas, (g. 1932) – lietuvių kilmės rašytoja ir dailininkė, nuo 1945 m. gyvenanti bei kurianti Vakarų Berlyne padovanojo muziejuj savo 41 piešinį, eksponuotus šią vasarą Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje,  jos kūrinių parodoje „Esu gamtos dalis..“ (darbai saugomi grafikos sektoriuje).

Jonas Vazbys, gyvenantis Čikagoje (JAV) dovanojo muziejui Adomo Galdiko ir Antano Petrikonio darbus (Vaizduojamosios dailės sk.).

Lietuvos Respublikos ambasada JAV, Vašingtone muziejui perdavė dailininko Telesforo Valiaus (19141977) spalvotą ofortą „Samogitia“ ir 1929 m. Baltimorėje (JAV) išleistą Lietuvos žemėlapį su Jono Basanavičiaus ir Vytauto Didžiojo portretais.

Ponia Elena Čiurlytė-Barnet dovanojo muziejui Meilos Balkus bronzinę skulptūrą „Moteris“ ir Vytauto Košūbos gipsinį bareljefą.

Bronės Aleksandros Jameikienės (Jasiukevičiūtės) (1919
2001), Havajuose gyvenusios mūsų tautietės, žymios vitražistės, dizainerės ir tekstilininkės vitražą „Gaidys“ muziejui padovanojo Ilinojaus valstijoje JAV gyvenanti dailininkės giminaitė p. Sigutė Žemaitienė.

Velnių muziejaus rinkinys pasipildė vertingais eksponatais: p. Gražina Jurėnienė padovanojo savo vyro tautodailininko, medžio drožėjo Gedimino Jurėno 80 vnt. velnių skulptūrėlių.
 
P. Rainer Herleth ir Doris Jager-Herleth padovanojo tris „Diablitos“ keramikines skulptūrėles iš Dominikos respublikos.
 
Gerardui Skrickiui dėkojame už padovanotą XX. 3-4 d. komodą, Linai PreišegalavičieneiVitos Gelūnienės gobeleną,
Romualdui Gelminiauskui, Jūratei Norvilienei, Antanui Skaisgiriui, Rimantaui Kastanauskui už istorinius dokumentus ir fotografijas, papildžiusius LR istorinės prezidentūros rinkinius.

Jaunosios tapytojų kartos atstovas, gyvenantis ir kuriantis Kaune Leonid Alekseiko muziejui padovanojo 2013 m. sukurtą darbą „Mama ir brolis“. Autorius 2014 m. metų ARTHESIS konkurse pelnęs du apdovanojimus: jaunojo menininko kūrinį „Autoportretas“ balsavimu „Delfi“ portale įvertino plačioji publika bei papildoma premija – tarptautinė konkurso žiuri.


 

Bronės Jameikienės vitražas 

Šią vasarą į Kauną sugrįžo Havajuose  gyvenusios mūsų tautietės, žymios vitražistės, dizainerės ir tekstilininkės Bronės Aleksandros Jameikienės (Jasiukevičiūtės) (19192001) skaldyto stiklo 1, 60 metro aukščio vitražas, kurį Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui padovanojo – Ilinojaus valstijoje JAV gyvenanti dailininkės giminaitė p. Sigutė Žemaitienė. Skaldyto stiklo vitražo technika, kuria  dirbo bene vienintelė išeivijos menininkė Bronė Jameikienė, prasmingai papildys Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus išeivijos dailės rinkinius.

B. Jameikienės vitražas „Gaidys“  priskiriamas antrojo periodo dailininkės kūrybai. Krikščioniška simbolika čia persipina su gimtųjų namų prisiminimais, sodžiaus meno tradicijomis. Ryškiaspalvio  giedoriaus siluetas – plačiai paplitęs krikščioniškoje ikonografijoje, ypač Prancūzijos mene, Pablo Picasso, Marco Shagallo tapyboje, V. K. Jonyno vitražuose, Antano Mončio skulptūrose. B. Jameikienės vitražas, nuo šiol muziejaus lankytojams galės papasakoti apie tolimuose kraštuose dirbusią talentingą dailininkę. Jos biografiją ženklina solidus skaičius parodų,  su kuriomis ji apkeliavo Ameriką, pelnė garbingus apdovanojimus. Senoji lietuvių karta dar mena Čikagoje 1955 m. surengtą  religinio meno parodą, kur autorė buvo premijuota už vitražą „Trys karaliai“. Jameikienės kūryba ne kartą buvo pristatoma spaudos puslapiuose, į ją atkreipė dėmesį ir pasaulio meno žinovai. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus dėkoja  p. Sigutei Žemaitienei, kurios dovana  priartino Lietuvai dar vieną neužmirštamą lietuviško meno diasporos dalelę.

2014

2014 m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus fondus ir ekspozicijų sales papildė eksponatai, įgyti vykdant Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamą Muziejinių vertybių įsigijimo projektą.

Bene reikšmingiausias muziejų pasiekęs eksponatas  M. K. Čiurlionio „Gėlės“, 1907/1908 m. Pop. tempera, 36 x 30 cm. 
Tai mažiausiai parodose eksponuotas Čiurlionio kūrinys. Pirmą kartą, neskaitant pomirtinių  Čiurlionio parodų 1911 m., paveikslas eksponuotas 2000 m. muziejaus surengtoje parodoje „Vis dar nepažintas Čiurlionis“.

M. K. Čiurlionis „Gėlės“

 

Vienas iš muziejaus rinkinių komplektavimo prioritetų yra tarpukario dailės ir istorijos rinkinių kaupimas. Rengiant po muziejaus rekonstrukcijos ketinamų atidaryti ekspozicijų planus, šiam laikotarpiui atspindėti buvo įsigyti šie darbai:

Antanas Tamošaitis (1906
2005). Kilimas. Lietuva, XX a. IV d.
Vilna, linas: audimas; 284 x

Natalija Luščinaitė-Krinickienė (19031998) „Jūratė ir Kastytis“ 1936 m.
Gipsas,  53 x 48 x 33 cm

Juozas Mikėnas (1901
1964). „Žvejys“ IV d. Patinuotas gipsas, h – 32,5x11x9,5

Konstancija Petrikaitė-Tulienė (19061999).
Dviese. 1932 m. Pop., akvarelė, tempera, 24 x 21,3 cm
Portretinė kompozicija. 1932-1933 m. Pop., akvarelė, 20,0 x 15,5 cm
Kompozicija pasakos motyvais. 1933 m. Pop., akvarelė, tempera, 25,3 x 15,8 cm

 

Dailininko Stasio Ušinsko užsienio pasas.                         
Pasas Nr. 980, Serija 0A Nr. 3474 išduotas Paryžiuje, Lietuvos pasiuntinybėje
Prancūzijoje 1931 01 30.

Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio („jaunio“) ordinas ir diplomas įteiktas Mykolui Žilinskui (19041992) 1932 rugsėjo mėn. 8 d., Nr. 485.



Lūžio kartos menininkų ir jų mokinių kūryba – taip pat prioritetinė muziejaus eksponatų komplektavimo sritis. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, įsigydamas šiuolaikinio meno kūrinius, reaguoja į laikmečio pulsą, siekdamas:


Įgyti darbai:

Evaldas Pauza. (1966. Kaunas) Skulptūra „NEPAVOJINGAS“. 2000 m. bronza, išmatavimai: 50x16x32 cm                       

Rolandas Rimkūnas. (1963 m.) Ofortų ciklas „KLASIKOS ANIMACIJA“ (12 dalių). 1998-1999 m., išmatavimai:16,5x21,5 ir 32x24 cm.                         

Gintaras Kamarauskas (1957 m.) Laiptai į piliakalnį. 2012 m. Medis, polichromija, 88 x 58 x 38 cm. Eksponuota parodoje Geriausias metų kūrinys. 2012.

Eimutis Markūnas. (1959 m.) Radiacijos lygis išlieka nepakitęs. 2011m. Mdf plokštė, kobalto oksidas, grafito milteliai, akrilas, 183 x 250 cm.
 
Edmundas Saladžius (1950 m. Kaunas) Grafikos lakštų ciklas „NUODĖMĖS ZONOS“  2011 m., spalvotas linoraižinys, 64x68 cm., (4 dalys)

Naglis Rytis Baltušnikas (1960 m.) Metalinės plaketės:
„Remember Chrismas is not a game“ 2004, metalas, emalis, 40x30.
„Šaukia“  2005, metalas, emalis 40x30.