Skyriai

M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS

V. Putvinskio g. 55, LT-44248 Kaunas

M. K. ČIURLIONIO SKYRIUS

1921 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Seimas priėmė M. K. Čiurlionio galerijos steigimo įstatymą.
1922 m. iš S. Čiurlionienės nupirkti 193 M. K. Čiurlionio paveikslai tapo muziejaus pagrindu.
1925 m. gruodžio 13 d. duris atvėrė laikinoji M. K. Čiurlionio galerija.
1936 m., pastačius naują Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus pastatą, čia perkelta ir visa M. K. Čiurlionio kolekcija.
1969 m. Kaune atidaryta nauja, tuomet pačia moderniausia technika aprūpinta M. K. Čiurlionio galerija.
1999 10 06 M. K. Čiurlionio galerija uždaryta rekonstrukcijai.
2000 02 15  įrengta laikina M. K. Čiurlionio kūrinių paroda.
2003 07 01 įvyko rekonstruotos M. K. Čiurlionio galerijos atidarymas.

Svarbiausios parodos
1975 m. įvyko M. K. Čiurlionio kūrinių paroda, skirta 100-osioms menininko metinėms Tretjakovo galerijoje, Maskvoje.
1979 m. M. K. Čiurlionio kūriniai eksponuoti Berlyno meno festivalyje.
1989 m. Čiurlionio paveikslai rodyti lietuvių dailininkų, kūrusių 1900–1940 m., kontekste.
1992 m. įvyko pirmoji M. K. Čiurlionio kūrinių retrospektyva Tokijuje.
1998 m. – M. K. Čiurlionio kūrinių retrospektyva Kelne.
2000 09 21–22 d. vyko tarptautinė konferencija „Tartum sielos mintys“, skirta 125-osioms Čiurlionio gimimo metinėms.
2000 11 06–2001 02 04 surengta retrospektyvinė M. K. Čiurlionio kūrinių paroda Paryžiuje, Orsay muziejuje, o 2001 02 25–04 01 paroda perkelta į Grenoblio muziejų.
2001 09 05–10 14 vyko paroda „M. K. Čiurlionis. Kūryba. Asmenybė. Aplinka“ Varšuvos nacionaliniame muziejuje, 2001 10 21–11 28 ekspozicija perkelta į Poznanės nacionalinį muziejų.
2003 02 11–2003 05 25. Paroda „Muzikinės analogijos. Kandinskis ir jo amžininkai“ Madride, Ispanijoje, Thyssen-Bornemisza muziejuje. Eksponuota 19 M. K. Čiurlionio paveikslų.
2004 04 01–2004 09 30 M. K. Čiurlionio keturi paveikslai (Sonata Nr. 3 (Žalčio sonata) ir Simfoninės poemos „Jūra“ klavyras eksponuoti Austrijoje, Linco mieste, Aukštutinės Austrijos provincijos muziejuje.
2005 02 13–2005 09 11. JAV vyko paroda „Vaizduojamoji muzika 1905-2005“. Iš pradžių paroda atidaryta Šiuolaikinio meno muziejuje Los Andžele, kur eksponuoti trys M. K. Čiurlionio tapybos darbai. Po trijų mėnesių paroda perkelta į Vašingtoną, Hirshhorn muziejų ir skulptūrų parką, kur eksponuoti kiti du M. K. Čiurlionio paveikslai.
2007 02 17–2007 06 17 vyko retrospektyvinė M. K. Čiurlionio kūrinių paroda Danijos muziejuose: Gl. Holtegaard, Holte (2007 02 17–2007 04 09) ir Nordjyllands Kunstmuseum, Aalborg (2007 04 20–2007 06 17). Eksponuoti M. K. Čiurlionio tapybos ir grafikos darbai, muzikinės partitūros bei fotografijų fotokopijos.
2007 06 18–2007 09 20 M. K. Čiurlionio paveikslai eksponuoti tarptautinėje parodoje „Akių muzika: Kandinskis, Klee ir kitas džiazas“, kuri vyko Anglijoje, Čičisterio (Chichester) Pallant House galerijoje. Tarptautinė paroda skirta pristatyti naujos vizualinės kalbos formavimosi procesų ir muzikos sąlytį XX a. pr. Vakarų mene.
2008 11 21–2009 02 01 paroda „M. K. Čiurlionis ir jo amžininkai“ Nacionaliniame Ukrainos dailės muziejuje, Kijeve. Eksponuoti 93 M. K. Čiurlionio tapybos darbai, grafikos kūriniai, piešiniai ir muzikiniai rankraščiai.
2009 06 19–2010 08 23 Vilniuje atidaryta Nacionalinė dailės galerija. Tai modernios ir šiuolaikinės dailės muziejus, kartu ir didžiausia meno galerija Lietuvoje. Atidarymo iškilmėse svarbiausiu įvykiu tapo tarptautinė dailės paroda „Spalvų ir garsų dialogai. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir amžininkų kūryba“.
2010 04 29–2010 08 08 paroda „M. K. Čiurlionis ir amžininkai“ Estijos meno muziejuje (KUMU), Taline. Parodoje eksponuoti 136 Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kūriniai. Iš jų M. K. Čiurlionio 34 tapybos kūriniai ir 21 grafikos darbas. Kartu eksponuoti A. Varno,
P. Kalpoko, K. Sklėriaus, J. Šileikos ir kt. tapybos darbai bei A. Varno lietuviškų kryžių fotografijos.

Darbuotojai ir kontaktai
į viršų

VAIZDUOJAMOSIOS DAILĖS SKYRIUS

1925 m. atsidariusi M. K. Čiurlionio galerija jau turėjo apie 400 tapybos darbų (153 lietuvių ir 85 Vakarų Europos dailininkų). Nuolat kryptingai formuojant rinkinius, sukauptas vienas didžiausių Lietuvoje ir pasaulyje lietuvių meno rinkinys.

1974 m. įsteigti atskiri skyriai: tapybos, skulptūros ir grafikos. Šiuo metu vaizduojamosios dailės skyriui greta tapybos rinkinių priklauso ir skulptūros fondai.

Skyriuje saugomi tapybos, akvarelės, pastelės technikomis sukurti kūriniai ir skulptūra – daugiau nei 8 tūkstančiai eksponatų (apie 7000 tapybos ir virš 1000 – skulptūros).

Šio skyriaus vedėjais dirbo  P. Galaunė, V. Karužienė, B. Ziutelienė. Jie pirmieji komplektavo skyriaus rinkinius, nustatinėjo daugelio eksponatų atribucijas, rengė pirmąsias ekspozicijas.

Kolekcija
Senoji XVII–XIX a. Lietuvos dailė (ypač vertingos XV–XVI a. gotikinės madonų skulptūros, Lietuvos didikų portretai iš dvarų kolekcijų, portretinės miniatiūros, XIX a. realistiniai bei romantiniai J. Rustemo, M. E. Andriolio, V. Dmachausko, M. Riomerio, K. Rypinskio  kūriniai).
Vienas vertingiausių XX a. I p. dailės rinkinys: M. Dobužinskis, A. Varnas. P. Kalpokas, A. Samuolis, A. Gudaitis, V. Vizgirda, A. Galdikas, V. Eidukevičius, J. Zikaras, P. Rimša, M. Menčinskas, J, Mikėnas.

Sovietmečio laikotarpio tapybos  ir skulptūros kolekcija: P. Domšaitis, A. Martinaitis, A. Petrulis, J. Švažas, A. Savickas, V.Kisarauskas, A. Šaltenis, R. P. Vaitekūnas, L. Katinas, R. Antinis, L. V. Strioga.

XX a. lietuvių išeivijos darbai (daugiau nei 800 kūrinių).

Vakarų Europos vaizduojamosios dailės kolekcija (apie 750 vnt.), į muziejų pateko iš didikų Oginskių, Radvilų, Zavišų, Tiškevičių, Pšezdeckių dvarų kolekcijų. Pristato XVI–XVIII a. italų, nyderlandų, XVIII–XX a. Vidurio Europos šalių meną.
Išskirtinė savo dydžiu ir vientisumu XX a. I p. belgų menininkų darbų kolekcija, 1936 m. muziejui padovanota po čia vykusios belgų meno parodos.


Darbuotojai ir kontaktai
į viršų

NUMIZMATIKOS SKYRIUS

Dabartinio Numizmatikos skyriaus rinkiniai pradėjo formuotis dar Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus Istoriniame skyriuje, kai 1935–1941 metais buvo perimti M. K. Čiurlionio galerijos, Kauno miesto ir Valstybės muziejų, Archeologijos komisijos bei A. Račkaus numizmatikos rinkiniai, po sovietinės okupacijos likviduotų Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Monetų kalyklos, įvairių visuomeninių organizacijų turtas.

1975 m. iš Istorinio skyriaus sudaryti du savarankiški – Taikomosios dailės ir Numizmatikos skyriai, sukaupę ir pastoviai papildantys savo turtingus rinkinius naujais eksponatais.

1999 m. skyriaus darbuotojai parengė ir išleido albumą “Mažieji Lietuvos istorijos paminklai. Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriaus rinkiniuose”.

Kolekcija

Tokio profilio skyriai nebūdingi dailės muziejams, bet taip susiklostė istorinės aplinkybės, kad vertingiausia, turtingiausia Lietuvos numizmatikos, o ir viena iš didžiausių Lietuvoje sukauptų  pasaulio numizmatikos kolekcijų saugojamos Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Numizmatikos skyriuje be monetų ir medalių dar sukaupti bonistikos, faleristikos, filatelijos, sfragistikos, pirmykščių tautų pinigų rinkiniai, kurių bendras skaičius siekia beveik 180000 vienetų.

Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune veikia nuolatinė Lietuvos Respublikos (1918–1940) valstybinių apdovanojimų ekspozicija iš skyriaus fondų.

 

Darbuotojai ir kontaktai
į viršų

LIAUDIES MENO SKYRIUS

Muziejus garsėja turtingais XVIII–XX a. liaudies meno rinkiniais. Lietuvių liaudies meno kūrinių rinkimas ir profesionalus domėjimasis liaudies kultūra siejamas su 1907 m. įsiskurusia Lietuvos dailės draugija. XX a. pradžioje, stiprėjant tautinei savimonei, buvo surengta daugybė liaudies meno rinkimo ekspedicijų; lietuvių liaudies meno ekspozicijos pristatytos užsienyje.

Rinkiniai smarkiai gausėjo, kūrinius įsigyjant iš Lietuvos šviesuomenės: dailininko B. Buračo, A. Žmuidzinavičiaus, A. Galdiko, K. Šimonio, R. Bičiūno, A. Varno, prezidento K. Griniaus šeimos ir kt.

Šiuo metu liaudies meno rinkiniuose yra 21 753 vnt. kūrinių. Tai kaimo žmonių sukurti tiek vaizduojamojo, tiek taikomojo meno dirbiniai. Vien liaudies skulptūrų šiame rinkinyje yra virš 4 tūkstančių. Taip pat saugoma virš 30 tūkst. vnt. pagalbinės bei archyvinės medžiagos, kuri atspindi to laikmečio žmones ir jų darbus, papročius bei gyvenimo būdą.

Lietuviškoji tautodailė stebina unikalia plastika, dekoratyvumu, paprastumu, spalvų ir raštų ornamentika. Religiniuose siužetuose archajinė simbolika persipynusi su krikščioniškojo tikėjimo elementais.
Liaudies kūryba gyva ir šiandien. Mūsų rinkiniai pasipildo vis naujais šio laikmečio kūrėjų dirbiniais.


Darbuotojai ir kontaktai
į viršų


FOTOTEKOS IR DOKUMENTACIJOS SKYRIUS

Ilgą laiką archyvo kaip skyriaus muziejuje nebuvo. Jo funkcijas iš dalies atliko raštinės, buhalterijos ir personalo skyriaus darbuotojai, kurie pagal raštvedybos reikalavimus grupavo dokumentus ir formavo bylas.

Archyvo atsiradimą lėmė natūralus poreikis sistemingai tvarkyti vedamą dokumentaciją. 1984 m. muziejuje paskirtas archyvo vedėjo etatas.
1986 m. pavasarį M. K. Čiurlionio galerijoje pradėta tvarkyti ir ruošti laikinai archyvui skirta darbo patalpa. Tais pačiais metais archyvas pavadintas Muziejinės dokumentacijos ir fototekos sektoriumi.

Muziejaus archyvą sudaro: mokslinė-techninė dokumentacija – muziejui priklausančių statinių ir juose esančių įrenginių brėžiniai bei projektai; mokslinė- istorinė medžiaga – fototeka, dailininkų ir kitų profesijų asmenų fondai, rankraščiai, spausdiniai, žemėlapiai, planai, brėžiniai; organizacijų, draugijų, sąjungų, klubų, spaustuvių, įstaigų, dvarų dokumentai (iki 1940 m.) ir kt..

Fototekos ir dokumentacijos skyrius visų pirma aptarnauja tą visuomenės dalį, kuri atlieka mokslinį – tiriamąjį darbą. Jai suteikiama teisė naudotis moksline-istorine medžiaga, kai kuriais atvejais moksline-technine dokumentacija. Taipogi vyksta aktyvus bendradarbiavimas su kitais muziejais parodų ir ekspozicijų, mokslinių leidinių rengimo tikslais. Žinybinis fondas skirtas tik tarnybiniam naudojimui.
Interesantai priimami ketvirtadieniais, pateikę mokslo ar darbo įstaigos išduotą prašymą, patvirtintą (vizuotą) muziejaus vyr. fondų saugotojos arba direktoriaus.


Darbuotojai ir kontaktai

 
 
SKAITMENINIMO CENTRAS
 
Centras įkurtas 2012 m.
 
 

Darbuotojai ir kontaktai

 
 
LEIDYBOS SEKTORIUS

Šis sektorius Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje susiformavo 1993 m., kai muziejuje atsirado pirmoji kompiuterinė technika.

Pagrindinė sektoriaus darbuotojų veikla susijusi su kitų muziejaus padalinių rengiamų ekspozicijų, parodų ar leidinių informacinės medžiagos pateikimu: rengiami ir leidžiami muziejaus leidiniai, katalogai, reklaminiai plakatai, lankstinukai, kvietimai, anotacijos, etiketės.


Darbuotojai ir kontaktai
į viršų

MYKOLO ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA

Nepriklausomybės a. 12, LT-44311 Kaunas
 
M. ŽILINSKO KOLEKCIJOS SEKTORIUS PRIE VAIZDUOJAMOSIOS DAILĖS SKYRIAUS
 
Skyrius veiklą pradėjo 1979 m., kada buvo atidaryta pastovi Mykolo Žilinsko dovanotų kūrinių ekspozicija Kauno paveikslų galerijoje. Tačiau su dovanota kolekcija buvo pradėta dirbti anksčiau bendradarbiaujant su M. K. Čiurlionio muziejaus tapybos skyriumi.
 
1988 m. baigus naujos galerijos statybą skyrius persikėlė į ją ir pradėjo ruoštis naujai ekspozicijai.
 
Kolekcija
Pirmieji paveikslai pradėti inventorizuoti 1974 m. Kolekcija buvo nuolat papildoma, nes M. Žilinskas dovanojo ją dalimis. Parvežimu iš Vilniaus rūpinosi tuometinis kultūros ministras, Dailės muziejaus direktorius P. Gudynas, vėliau R. Budrys, D. Trinkūnas, V. Jakeliatis.

Kolekcijoje yra 1683 tapybos, grafikos ir skulptūros eksponatai.

Darbuotojai ir kontaktai
į viršų

TAIKOMOSIOS DAILĖS SKYRIUS

Dabartinio Taikomosios dailės skyriaus rinkiniai ir kolekcijos pradėjo formuotis dar Vytauto didžiojo kultūros muziejaus Istoriniame skyriuje, kai 1936–1941 m. buvo perimti M. K. Čiurlionio galerijos, Kauno miesto ir Valstybės muziejų, Archeologijos komisijos, A. Račkaus rinkiniai, Paminklų apsaugos komisijos perduotas nacionalizuotas Lietuvos dvarų turtas, po sovietinės okupacijos likviduotų visuomeninių, kultūrinių, religinių ir politinių organizacijų, įstaigų ir valdžios institucijų turtas.

1975 m. iš Istorinio skyriaus sudaryti du savarankiški – Taikomosios dailės ir Numizmatikos skyriai.

Kolekcija
Taikomosios dailės skyriuje sukaupta, saugoma ir tyrinėjama apie 15 000 eksponatų. Tai – Senovės Egipto, Senovės Graikijos ir Romos laikų meno paminklai. Rytų Šalių – Kinijos, Japonijos, Tibeto, Indijos, musulmoniškojo pasaulio dailės kūriniai, Europos šalių, Rusijos, Lietuvos dailės palikimas: baldai, metalo, sidabro, porceliano, fajanso, stiklo, kaulo, gintaro, odos dirbiniai – indai, šviestuvai, laikrodžiai, mažoji plastika, įvairūs buities reikmenys ir papuošalai, senoji tekstilė ir autoriniai XX a. II p. dailininkų darbai.

Taikomosios dailės skyriaus archeologiniai rinkiniai: Kauno senamiesčio radiniai 2003 m. perimti iš Kauno paminklų restauravimo ir projektavimo instituto. 8272 vienetai: 223 vnt. pagrindinio fondo ir 8049 vnt. pagalbinio fondo.
 

Darbuotojai ir kontaktai
į viršų

GRAFIKOS SEKTORIUS PRIE VAIZDUOJAMOSIOS DAILĖS SKYRIAUS

Grafikos sektorius M. K. Čiurlionio dailės galerijoje įkurtas 1927 m. kartu su liaudies raižinių skyriumi.  

Didelė dalis grafikos eksponatų į muziejų atkeliavo direktoriaus P. Galaunės iniciatyva. 1924 m. Paryžiuje P. Galaunė įgijo P. Smuglevičiaus piešinį „Auka“,  Georges Mayerio antikvariate  įgijo L. F. Debucourt piešinių, spalvotas graviūras “Lietuvis“ ir „Žemaitis“. Kituose Paryžiaus antikvaruose nupirko daugiausia XIX a. dailininkų (J. Oleškevičiaus) ir kitų įvairiomis graviūros technikomis atliktų raižinių. Iš Paryžiaus   kūriniai buvo pargabenti į Lietuvą ir įrašyti į Valstybės muziejaus inventoriaus knygas, o vėliau, pastačius Vytauto Didžiojo kultūros muziejų, įėjo į jo rinkinius ir tapo M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuosavybe.
 
Eksponatai taip pat buvo superkami iš kasmetinių Lietuvių dailės parodų. Užsienio grafikos darbų buvo įgyjama ir iš Lietuvoje rengiamų užsienio dailės parodų.
 
Kolekcija 
Grafikos eksponatai aprėpia Lietuvos, Vakarų Europos ir Rytų (japonų, kiniečių) kolekcijas.
 
Seniausias eksponatas – N. Flensburgiečio “Stanislovo Sabinos portretas“, išraižytas 1590 m. Skyriuje saugoma didelė N. Ordos litografijų kolekcija, L. Strolio piešiniai, sukurti Paryžiuje, Kauno meno mokyklos laikotarpio – V. Petravičiaus, V. K. Jonyno, P. Augiaus-Augustinavičiaus, J. Steponavičiaus, J. Kuzminskio, P. Rauduvės, T. Valiaus, A. Gudaičio, A. Galdiko, V. Vaičaičio darbai.
Tarpukario laikotarpį gausiai atspindi V. K. Jonyno, P. Kalpoko J. Burbos, P. Rimšos, S. Ušinsko plakatai. Beveik 800 vienetų ekslibrių kolekciją skyriui padovanojo P. Galaunė.
 
Grafikos raidos 7–9 dešimtmetį atspindi gausus A. Skirutytės, A. Makūnaitės, V. Valiaus, A. Surgailienės, S. Valiuvienės, B. Žilytės, A.Steponavičiaus, P. Repšio, A. Každailio, R. Čarnos, J. Kuzminskio, P. Rauduvės, L. Paškauskaitės, V. Klemkos, J. Klemkienės, L. Lazausko, S. Valiaus, D. Radavičiūtės, K. Grigaliūno grafika.
 
Pastaruoju metu ypač pagausėjo lietuvių išeivijos darbų. Yra sukauptos puikios M. B. Stankūnienės, A. Švėgždos, P. Gailiaus, T. Valiaus, A. Dargio, E. Urbaitytės ir kitų kolekcijos. 2000 m. iš M. K. Čiurlionio galerijos Čikagoje atkeliavo per 100 dovanotų lietuvių autorių darbų.

Užsienio graviūrų rinkinyje išsiskiria XVII a. mažųjų olandų grafika, vokiečių, italų, prancūzų XVII–XX a. grafika, XX a. pr. P. Picasso, H. Matisse‘o, A. Maillol‘io, A. Derraino, R. Dufy darbų kolekcija, įgyta prancūzų dailės parodose. Šiuolaikinės V. Europos grafikos rinkinius ypač praturtino dovanotas profesorės Evos Marijos Kentner vokiečių XX a. grafikos rinkinys. Tikra retenybe laikomas dovanotas ir iš Vokietijos pargabentas rusų konstruktyvisto El Lisitzky‘o darbas iš ciklo „Saulės nugalėjimas“.

Grafikos sektorius turi 31351 eksponatą. 26644 pagrindinio fondo eksponatus ir 4707 pagalbinio fondo eksponatus.

 

Darbuotojai ir kontaktai
į viršų

ŠVIETIMO IR INFORMACIJOS SKYRIUS

Muziejuje edukacinės veiklos pradžia siekia tarybinius laikus.
Jau 1964 m.  veikė Liaudies universiteto Dailės fakultetas.
Nuo 1976 m. „Jaunojo klausytojo lektoriume“ buvo rengiamos paskaitos apie dailę moksleiviams, organizuojamos vežiojamos parodos, susitikimai su menininkais mažuose Lietuvos miesteliuose ir kaimo mokyklose.
1987 m. pradėjo veikti dailės studija vaikams.
1989 m.  įkurtas Meninio lavinimo centras.
1992 m. skyrius vadinamas Informacinio darbo, nuo 1993 m. suformuotas  Muziejinės informacijos ir švietimo skyrius.
2000 m. prie šio skyriaus prijungtas informacijos centras.
Ilgą laiką veikęs kaip bendras Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Švietimo ir informacijos  skyrius, 2002  metais Informacijos sektorius buvo atskirtas nuo Švietimo skyriaus ir toliau veiklą vykdė savarankiškai.
2011 metais Informacijos sektorius vėl prijungtas prie Švietimo skyriaus.
 
Pagrindinis šio skyriaus tikslas – ugdyti muziejaus lankytoją, sudominti vaikus ir jaunima muziejuje saugomomis vertybėmis, supažindinti su šiuolaikiniu menu, lietuvių ir užsienio menininkų kūryba.  Edukacinis darbas neapsiriboja tik muziejaus erdve, jis vyksta įvairiose vietose: mokyklose, kitose miesto galerijose (rengiamos vaikų kūrybos parodos), gamtoje (plenerai, simpoziumai), vaikų namuose, įkalinimo įstaigose (meninės akcijos), miesto gatvėse ir aikštėse (šventiniai, proginiai renginiai).

Skyriuje organizuojamas Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus informacijos rinkimas, kaupimas, analizė, apdorojimas ir pateikimas. Administruojami ir atnaujinami muziejaus tinklalapiai internete. Čia ruošiama bei skleidžiama informacinė medžiaga apie muziejuje vykstančias parodas bei renginius.

Skyriaus darbe išsiskiria šios kryptys:
Veikia „Vaikų meno laboratorija“. Joje vaikai ir jaunimas nuosekliai susipažįsta su dailės kūrybos pagrindais, lankosi ir dirba muziejaus ekspozicijose, parodose, dalyvauja įvairiuose muziejaus inicijuotuose projektuose.

Dirbama su mokyklomis, bendradrabiaujant su švietimo institucijomis, Lietuvos muziejų asociacija, reguliariai rengiami seminarai mokytojams, jiems tiekiama metodinė parama.

Ruošiami specializuoti edukaciniai užsiėmimai įvairiaus amžiaus moksleiviams, kurių metu jie žaisminga, originalia forma supažindinami su muziejaus ekspozicijomis bei svarbesnėmis parodomis.

Rengiamos interaktyvios edukacinės parodos, akcijos, renginiai šeimoms, vaikams su negalia.

Kaupiama vaizdinė, metodinė ir archyvinė skyriaus medžiaga.


Darbuotojai ir kontaktai
 į viršų

 
EKSPONATŲ RESTAURAVIMO IR KONSERVAVIMO SKYRIUS

Skyrius įkurtas 2005 m. iki to laiko restauratoriai buvo priskirti muziejaus skyriams pagal savo specializacijas. Muziejuje padaugėjus restauratorių skaičiui, atsirado poreikis sukurti bendrą skyrių ir centralizuotai spręsti restauratorių darbo pobūdžio, eksponatų prevencinės priežiūros, tyrimų, restauravimo ir konservavimo problemas, periodiškai rengti restauracinės tarybos posėdžius. 

Šiuo metu skyriuje dirba 9 kvalifikuoti įvairių specializacijų restauratoriai: tapybos, meninių rėmų, baldų, polichromijos, dokumentų. Ateityje planuojama turėti nors po vieną specialistą tekstilės, keramikos bei metalo restauravimo srityje.


Darbuotojai ir kontaktai
į viršų

KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA

K. Donelaičio g. 16, LT-44311 Kaunas
 
MUZIEJAUS PARODŲ RENGIMO SKYRIUS
 
Skyrius įkurtas 1973 m. centrinėse M. K. Čiurlionio dailės muziejaus patalpose.
Pirmoji skyriaus vedėja buvo Gražina Baltėnaitė-Pauliokonienė.
1978 m. birželio mėn. atidaryta I-oji Parodinio skyriaus surengta paroda Paveikslų galerijoje –  Respublikinė vaizduojamosios dailės paroda.
1979 m. Paveikslų galerijoje atidaryta M. Žilinsko ekspozicija bei tarybinio meno salės.
1989 m. pastačius M. Žilinsko dailės galeriją, Parodinio skyriaus veiklos erdvės prasiplėtė. Šis skyrius parodas  rengia M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Keramikos muziejuje, A. ir P. Galaunių namuose, A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje.

Pirmąjį skyriaus veiklos dešimtmetį būdavo surengiama iki 30 parodų Paveikslų galerijoje ir beveik tiek pat kurortinėse, kaimo vietovėse, Respublikos miestuose ir rajonuose. Paveikslų galerijoje imtos rengti ir užsienio parodos, dažniausiai iš sąjungos respublikų.

Pastaruoju metu yra surengiama apie 30 lietuvių ir užsienio autorių parodų.

Ilgainiui įsivyravo tradicija užsienio dailės parodas rengti M. Žilinsko dailės galerijoje bei M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, o kitus muziejaus filialus ir Paveikslų galeriją paliekant lietuvių autorių parodoms.


Darbuotojai ir kontaktai
į viršų