Vaikai apie Čiurlionį

Karmėlavos lopšelyje-darželyje „Žilvitis“ surengta jau ketvirtoji Kauno apskrities darželių vaikų ir jų šeimų savos kūrybos knygelių paroda. Šio kūrybinio projekto pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu pasirinkta M. K. Čiurlionio kūryba.
 
Pateikiame keletą vaikų minčių, įspūdžių, piešinių po jų pažinties su M. K. Čiurlionio darbais. 

 

Nojaus įspūdžiai po apsilankymo M. K. Čiurlionio muziejuje

Aš buvau Čiurlionio (labai pabrėžia šį žodį) muziejuje. Ten kabo daug paveikslų. Pas mus namuose irgi kabo, bet ten ne Čiurlionis, nes spalvos ne tokios ir nėra pienės, jūros, medžių. Man mama sakė, kad jis jau seniai miręs. Bet kai buvo gyvas, jis vaikščiojo, piešė ir kūrė savo piešiniams dainas. Aš muziejuje girdėjau jo muziką. Ten grojo simfonija, kurią jis sukūrė miške. Muziejuje kabojo daugiau negu trylika paveikslų. Man labiausiai patiko paveikslas su voratinkliu, kur apačioj voratinklio sėdi karalius. Ir dar patiko su piene ir vaiku. Tas vaikas panašus į mane. Daugiau nenoriu nieko sakyti apie Čiurlionį. Einam geriau gerti kakavos.
 
Nojus Pikutis Karmėlavos l/d „Žilvitis“



Čiurlioniui

Mažam krašte, svetingam ir pilnam stebuklų,                       
Krašte genialių, kilnių, didžių žmonių
Tarp atidavusių mums viską tam, kad amžiams liktų,                          
Čiurlionio vardas bus tarp begalės kitų.
 
Kūrėjas gimė Lietuvoj, vaizduotės begalinės,                                     
Pasidalint šia dovana norėjo su visais,
O vizijas savas nutapė Jis ant drobės,
Įsivaizduotą muziką sudėjo į natas.
 
Kažkur toli didžiulis kalnas jūros vidury,
Iškilęs virš vandens jis stūkso oriai,
Papėdėj žiba pora žiburių,
Paklydusiems laivams jie kelią rodo.
 
Kažkur kitur, ne Lietuvoj ir net ne Žemėj,
Kitokie bokštai pastatyti stovi,
Kitokie ten gyvena žmonės
Ir net mėnuliai pateka kitokie.
 
O kai pakyla audros, viesulas baisus,
Tai susimaišo žemė ir dangus.
Nurimus jūra surenka nuskendusius laivus,
Pasideda į dugną tartum savo žaisliukus.
 
Emilija Digrytė Kauno rajono Lapių darželis

Pasaulio sutvėrimas           
 
Tamsioje planetoje gyveno ateiviai ir marsai. Jie tyrinėjo pasaulį ar nėra Žmonių šioje planetoje. Ši planeta buvo pilna vandens, kuris atsirado iš Debesų, o debesys iš burbuluoto rūko. Kai garai išsisklaidė prašvito saulė, kuri stipriai degina, kad visur būtų karšta, o ne šalta. O vakare saulė nusileido į vakarus ir paskendo vandenyje, kuriame plaukioja karališkos gulbės. Toje planetoje buvo taip gražu, kad apsigyveno žmonės.
 
Roberta Gradickaitė Karmėlavos l/d „Žilvitis“
 




Vaikų mintys, išsakytos klausantis M. K. Čiurlionio „Miško“
 
Greta Jurpalytė
Man atrodo, kad linguoja medžiai, miškas ūžia, skraido paukščiai. Paskui pakyla vėjas, užeina debesys, pasidaro miške tamsu ir sėlina pikti žvėrys. Ir vėl išlenda saulė ir pasidaro ramu, gera. Aš noriu į tokį mišką.
 
Evita Gaidauskaitė
Aš jaučiu, kad čiulba paukščiai, ritasi iš kiaušinių, linguoja medžiai, teka saulė, nušviečia gamtą. Man atrodė, kad turi įvykti koks stebuklas.
 
Vėjas Pranskūnas
Pakilo saulė, visi gyvūnai išėjo ieškoti maisto, bet pasirodė lapė su vilku ir norėjo užpulti kitus žvėrelius. Miškas tai pamatė ir pradėjo smarkiai ūžti, linguoti, kad lapė su vilku pabėgtų.
 
Arina Pletniova
Pučia vėjas, kyla uraganas, nupučia net paukščius. Žvėreliam buvo šalta. Man buvo baisu ir neramu.
 
Aivaras Minelga
Aš įsivaizdavau, kad lyja lietus, kilo vėjas, sujudino medžius ir paukščiai pakilo. Buvo pilnas dangus, visi šaukė, čiulbėjo, buvo didelis triukšmas.
 
Henrikas Rakauskas
Šviečia saulė, čiulba paukščiai, stirna išėjo į aikštelę, medžiai nenugriuvę. Bet išlindo vilkas ir stirna pabėgo slėptis po eglute.
 
Adrija Dravininkaitė
Tekėjo saulė, siūbavo medžiai, skraidė paukščiai. Klausydama jaučiau, kad miške labai šalta ir aš tokiam miške nenoriu būti.
 
Aivaras Šilževičius
Aš nupiešiau vėją, kuris siūbavo medžius, paskui pakilo dar smarbiau ir miške pasidarė liūdna. Visi žvėrys norėjo slėptis, nes buvo baisu. Sėlino vilkas ir norėjo pagauti kiškius. Gerai, kad buvo krūmų pasislėpti kiškiams.