Įvykių kalendorius:

Kalendorius

<< BALANDIS 2017 >>
P A T K P S S
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
Ieškoti

Virginijos Ligeikienės personalinė knygų įrišų paroda

Data: 3 KOVAS 2017 16:00 - 23 BALANDIS 2017 16:00
string(571) "Smarty error: [in evaluated template line 679]: syntax error: unrecognized tag: mso-style-name:"Table Normal"; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-priority:99; mso-style-parent:""; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:12.0pt; font-family:Calibri; mso-ascii-font-family:Calibri; mso-ascii-theme-font:minor-latin; mso-hansi-font-family:Calibri; mso-hansi-theme-font:minor-latin; (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(119) "Smarty error: [in evaluated template line 679]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)"

 

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune

 
 
Vilniaus knygrišių gildija pristato Virginijos Ligeikienės personalinę knygų įrišų parodą. 
 
Virginija Ligeikienė baigė meninės odininkystės studijas Talino dailės institute, menotyros magistrantūrą Vytauto Didžiojo universitete, yra Lietuvos dailininkų sąjungos ir Vilniaus knygrišių gildijos narė, šiuo metu – I kategorijos knygų restauratorė, dirbanti Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje.
 
Jos darbuose matyti profesinė amato ir meno evoliucija, veikiama ir naujos restauravimo patirties, ir pasaulinės šiuolaikinės meninės knygrišystės, kuri, regis, išgyvena dėmesio pakilimą. Dažnai griežti restauravimo kanonai gožia kūrybinį polėkį, tačiau Virginija Ligeikienė meninės veiklos neatsisakė ir savo kūrybinės aistros užgesinti neleido. Ji periodiškai kuria, seka naujoves, mokosi ir dalyvauja parodose. Anot autorės, būsimą knygos viršelį ji ilgai nešiojasi galvoje, ir tik kai jau turi aiškią viziją, imasi ją įgyvendinti.
 
V. Ligeikienės sukurtuose viršeliuose dominuoja šilti tonai, tapybiškumas, būdingas lyrizmas. Autorė nepiktnaudžiauja ornamentais, geriau renkasi išryškinti odos tekstūrą ir spalvas. Tačiau kai kuriuose darbuose nevengia figūrinių ar siužetinių motyvų. Yra ir pusiau odinių viršelių; liaudies meno tematikai pritaikyta drobė. Vėlyvesnes knygas lydi klasikinis knygos priedas – dėžutė, ne tik dydžiu, bet ir dekoru bei medžiagomis priderinta prie knygos. Dėžutė suteikia viršeliui ir knygai papildomą apsaugą, o kartu didina bibliofilinę egzemplioriaus vertę. Autorė taip pat atlieka priešlapių popieriaus marmuravimą, išmėgina skirtingų laikotarpių rišimo būdus.
 

Jos kūryboje galime išskirti kelias darbų grupes, kurios pasižymi skirtinga stilistika, technologinėmis ir meninėmis priemonėmis. Viena tokių, žyminti ankstyviausią laikotarpį, – tai tapybiški darbai, atlikti batikos, tonavimo pastelinėmis spalvomis, kartais kartu su reljefo technikomis sukuria judrų, dinamišką, daugiasluoksnį vaizdą. Kaip teigia autorė, šiam polinkiui į tapybiškumą didelę įtaką turėjo jos dėstytojas Romas Stankevičius. Ryškiausi šios grupės pavyzdžiai – A. Mončio albumas, R. M. Rilkės „Poezija“, R. M. Rilkės „Užrašai“, autorinė knygelė „Angelas“, atsiliepimų knyga. Tuo pačiu tikslu autorė kai kuriuose darbuose naudoja ir odos marmuravimą.
 
Kita grupė – reljefiniai darbai, čia autorė naudoja kelių tipų reljefus (raukinių, kartono reljefo, etc), iš jų patys įdomiausi ir vertingiausi yra rankinio odos graviravimo ir reljefo kėlimo (cuir cisele) būdu dekoruoti viršeliai (А.С. Пу́шкин „Евгений Онегин“, R. Guzevičiūtės „Europos kostiumo tūkstantmetis“). Tai sena ir sudėtinga gerų įgūdžių reikalaujanti viduramžiais plačiai paplitusi dekoravimo technika, tačiau šiandien Lietuvoje kitų autorių, dirbančių šia technika, beveik nėra. Gamtos grožį, grakštumą ir jautrią emocinę vienatvės ir ilgesio išraišką matome viršelyje su paukščiu „Pflanzen und Tiere“. 
 
Naują posūkį ir eksperimentines paieškas žymi serija darbų, kurių odoje įspausti džiovinti pievų augalai (O. Chajamas „Rubajatai“, C. P. Estes „Bėgančios su vilkais“, H. K. Anderseno „Undinėlė“, autorinė knyga „Žolių bliuzas“, Kauno miesto užrašai ir kitos). Šią techniką autorė labai pamėgo ir sėkmingai plėtojo, jungdama su kitomis meninėmis priemonėmis. Taip pat atviri įrišimai minkštais viršeliais (angl. limp binding) – tai knygelės su raudona ir mėlyna gėlėmis. Netradicine skulptūrine knygos forma (ne tik viršelio, bet ir viso bloko) išsiskiria kūrybiniai darbai „Pavasaris“, „Gražuolė“ bei „Romantikė“.
 
 
Regis, patys brandžiausi ir „knygiškiausi“ yra griežti ir aiškūs, minimalizmo žyme pažymėti darbai. Jiems būdingos lakoniškos geometrinės formos arba lengva linijų kompozicija (M. Gimbutienės „Senoji Europa“, N. Gogol „Surnud Hinged“(Mirusios sielos)), vienas kitas įspaudas (Donelaičio „Metai“, R. Taukinaitytės-Narbutienės „Knygrišiai apie knygas ir knygrišystę“, Maironio „Raštai“) arba reljefinis motyvas ir tonuotos odos erdvė („Filosofijos istorijos chrestomatija“, A. Lindgren „Mažylis ir Karlsonas“, „Enn Jaanisoo „Aja-Ja Kultuurilooliste Köidete Kollektsioon“). Tikėtina, kad šio meninio subtilumo ir kuklumo išmokė artimesnė pažintis su istoriniais įrišais.
 
Knygrišystės amatas – tai nesibaigiantis atradimų, pažinimo ir mokymosi procesas, kuriam reikalinga atvira negęstanti širdis.
 
Menotyrininkė, VKG tarybos narė
Rūta Taukinaitytė-Narbutienė
 
 
 
 
Paroda veiks: 2017 03 03–2017 04 23